top of page

Priklausomų ir ko-priklausomų karuselė, vartojant psichoaktyvias medžiagas

Writer's picture: DianaDiana



Priklausomybė - tai psichinės sveikatos sutrikimas, išsivystantis tuomet, kai žmogus turi polinkį vartoti medžiagas veikiančias psichiką. Vartojama nepaisant neigiamų pasekmių pačiam asmeniui ar aplinkiniams.

Ko-priklausomu asmeniu plačiąja prasme laikomas asmuo, kuris yra patologiškai prisirišęs prie kito asmens.

Dažniausia priklausomas ir ko-priklausomas gyvena toje pačioje šeimoje., tarsi suktųsi toje pačioje karuselėje. Kokį elgesį galima rasti šiuose santykiuose?

Pirmiausia panagrinėjime kaip priklausomo asmens elgesys veikia priklausomo asmens šeimą.

APA (amerikos psichiatrų asociacija) išskiria šiuos pagrindinius poveikius priklausomam asmeniui:

  1. Didesnis vartojimas. Kai priklausomas pradeda vis daugiau naudoti ar alkoholio ar narkotikų šeimos nariai turi prisitaikyti prie didėjančio piktnaudžiavimo psichoaktyvioms medžiagoms, jų (šeimos narių ar draugų) ignoravimo, neskyrimo dėmesio,  diskomforto ir skausmo; kai priklausomas pradeda daugiau vartoti jam artimi asmenys išgyvena vilties praradimą kad galbūt viskas susitvarkys, pas juos atsiranda emocinis nejautrumas; padidėja racionalizavimas ir problemos neigimas. Kaip viena iš klienčių sako: „Aš suprantu, kad jam daug nervų kainuoja darbe, tai jis pradėjo daugiau vartoti. Na, o aš nieko nejaučiu, nenoriu nieko jausti.“

  2. Laikas, kai nevartojama. Būna ir prašviesėjimų priklausomo asmens gyvenime – jis nustoja vartoti tam tikrą laiką. Tada šeima ir/ ar draugai bando prisitaikyti prie priklausomo asmens nevartojimo, išgyvena padidėjusį psichologinį ir somatinį stresas dėl netikrumo, kad liga pasikartos; vyksta socialinis atsitraukimas.

  3. Vartojama didesniais kiekiais arba ilgesnį laiką nei planuota. Artimieji susiduria su vis didėjančiu stresu, dezorganizacija ir chaosu; gali išsivystyti potrauminio streso sutrikimas. Artimieji jaučia nuovargį kovojant bei juos apima neviltis.

  4. Noras arba nesėkmingos pastangos sumažinti arba kontroliuoti vartojimą. Kai priklausomas bando nesėkmingai sumažinti vartojimą, artimi asmenys bando jam padėti, kontroliuodami priklausomą asmenį, jo vartojimo draugus ar darbo aplinką, tampa griežtesni, prisiima vaidmenį, kad padėtų priklausomam asmeniui, stengiasi praskiesti ar išpilti alkoholį arba atsikratyti narkotikų.

  5. Laikas, praleistas užsiimant veikla, būtina norint įsigyti, vartoti ar atsigauti. Kai priklausomas skiria laiką priklausomybei, artimiems žmonėms tenka slėpti priklausomą asmenį nuo visuomenės, kaimynų, bendradarbių, giminių ir kitos tolimesnės aplinkos, kad jie nesužinotų apie šeimos gėdą, t.y. šeimos nario priklausomybę, Kartais už priklausomą asmenį atliekami tam tikri darbai. Pvz. jeigu buvo pažadėjęs kažką kažkur nuvežti, tai nuvežama už jį, kitiems sakant, kas staiga susirgo ar turi kitų skubių darbų. Taip pat atsiranda tyčinis kitų žmonių vengimas dėl kaltės, gėdos ar nenoro aptarti priklausomo asmens būklę, jeigu ji jau yra žinoma.

  6. Socialinės, profesinės ar rekreacinės veiklos sumažėjimas. Sumažėja ne tik priklausomo, bet ir jo aplinkos socialinė veikla, pvz. jeigu kartu važiuodavo dviračiais, tai priklausomam pavartojus ir artimieji taip pat rečiau važiuoja dviračiais, nes nenori sutikti kartu važinėjančių, išgirsti klausimų, kodėl važiuoji vienas, o kur kita pusė? Tad tenka apsiriboti nuo aplinkinių žmonių - racionalizuojant, intelektualizuojant, taip pat  sumažėja lūkesčiai priklausomam asmeniui.

  7. Nuolatinis psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas, nepaisant žinių apie neigiamas pasekmes. Artimieji išgyvena rizikos ir/arba problemų neigimą ir minimalizavimą;  taip pat padidėja jų budrumas ir nepasitikėjimas priklausomu asmeniu, dėl jo nenuspėjamumo, kurį sukelia kognityviniai sutrikimai arba nelaimingi atsitikimai; sumažėja artimų priklausomam asmenių žmonių savigarba ir saviveiksmingumas; atsiranda sveikatos ir emocinės problemos, nemiga, migrena; jie skiria nepakankamai dėmesio vaikų auklėjimui, nes fokusas yra į prikausomą asmenį.


Tad, kaip matome, ko-priklausomų mintys, jausmai, vertinimai, sprendimai ir įsitikinimų sistemos paprastai sutelktos į kito asmens nuotaikas ir elgesį. Jie jaučiasi atsakingi už savo partnerius, prisiima globėjo vaidmenį, siekdami kontroliuoti kitus, sunkiai identifikuoja, išreiškia ir valdo emocijas. Ko-priklausomi asmenys rūpinasi kitais, bet pamiršta pasirūpinti savimi, ir dėl to sutrinka tapatybės raida ir iškyla „aš“ krizė (Lampis & al., 2017). Ko-priklausomi elgasi taip, kad šeimos nariai būtų nuo jų priklausomi ir tuo pačiu metu aktyviai dalyvauja priklausomo nuo psichotropinių medžiagų gyvenime: kontroliuoja jį, žino, kaip geriausia elgtis ir ką daryti, užmaskuodami kontrolę meile ir rūpesčiu (Малейчук, 2012).

Prikausomas tik tada pradės rūpintis savimi, kai ko-priklausomas juo nebesirūpins. Nors ko-priklausomiems atrodo, kad jie rūpinasi iš meilės, iš noro padėti. Bet didžiausia pagalba yra nebesirūpinti priklausomu, grąžinti atsakomybę jam pačiam už gyvenimą ir pradėti rūpintis savo gyvenimu. Tada bus galima išlipti iš bendros karuselės su priklausomu ir gyventi savo asmeninį gyvenimą.


Remtasi:

  • Crozier, M. K., & Hillock, C. (2013). Codependence with hypersexual and gambling disorder. Journal of behavioral addictions, 2(1), 10-16.

  • Lampis, J., Cataudella, S., Busonera, A., & Skowron, E. A. (2017). The role of differentiation of self and dyadic adjustment in predicting codependency. Contemporary Family Therapy, 39, 62-72.

  • Малейчук, Г. И. (2012). Особенности психотерапевтической работы с клиентами с зависимой структурой личности. Журнал Практической Психологии и Психоанализа.

  • Autorės Dianos Radzevičiūtės patirtimi.

13 views0 comments

Recent Posts

See All

Comments


© 2024 Diana Radzevičiūtė

bottom of page